- švarkšti
- švar̃kšti, -čia (-ta KŽ), -tė KII117, K, DŽ, NdŽ; L 1. intr. Rtr, BŽ619 kvarkti, kvarkšti (apie paukščius): Švarkščia antys R284, MŽ379. Gaigalas švarkščia R119, MŽ155. Pereklė višta švar̃kščia Skr. Šarkos švar̃kščia, po medžius lakstydamos Vdk. 2. intr. švokšti, džergžti, gergžti: Kaklas jam kimba ir balsas švar̃kšta JII105. Mun vė[ja]s į gerklę įpuolė, dėl to ir švar̃kšdamas bekalbu Lk. Jau mūsų vargonai pradeda švar̃kšti Up. Švar̃kšta kaip sudužęs katilas Krkl. 3. intr. kalbėti užkimusiu, švargždžiu balsu: Kad kaklas užkimęs, tad švarkšta J. Tėvas girtitelys išparpusiu balsu švarkštė Žem. ║ krioguoti, krenkšti: Neatkosu, taip švarkštù Kv. 4. intr. JI279 ūžti, šniokšti: Šiose vietose (tarp akmenų) ir banga girgždėdama švarkščia rš. Jūra [žiemą] čeža, švarkščia rš. 5. intr. tarškėti, birbti: Ratelis tik zvimbia, minama pakoja kaži kaip švarkšdama taktą muša Pt. Grauždamiesi į medį, švilpoja švarkšdami drožtuvai rš. 6. tr., intr. Pun, Mrk, Alv kalbėti niekus, taukšti, plepėti: Dievaži, kad tu ir švarkštì – nei du, nei vienas Vlk. Švarkštì nei šį, nei tą, geriau tylėtai Jz. Tos bobos sueina ir švar̃kščia Krok. Nešvar̃kšk, kūmule, dovanai, neaušyk dantų, ba itep nebuvo Pls. Švar̃kščia ir švar̃kščia kap švarna Dsm. 7. tr. stengtis užkurti, įpūsti: Kadai tai švar̃kščia ji tą pečių Graž. \ švarkšti; įšvarkšti; nušvarkšti; pašvarkšti; prašvarkšti; prišvarkšti; sušvarkšti; užšvarkšti
Dictionary of the Lithuanian Language.